Akustika – kilmė nuo graikiško žodžio ἀκούω tariamas kaip „akuo“, o vertimas būtų – aš girdžiu. Pabandysim trumpai papasakoti apie tai kuo ir ką mes girdime ar kokiais fizikiniais terminais mokslo žmonės įvardina garsą.
Žmogaus organas atsakingas už garso priėmimą (kaip informaciją) ir tolimesnį perdavimą mūsų smegenims yra ausis, dažniausiai pas mus ausys net visos dvi. Šiame skyriuje nepasakosime apie ausies galimybes priimti ir perduoti garsą, tačiau reikėtų papildomai pridurti, kad visas žmogaus organizmas reaguoja į mus supantį garsų pasaulį ir ne visi tie garsai mums į naudą - žemieji dažniai 2-90 Hz. Tam tikrą garso diapazoną medicina išmokusi panaudoti jau mūsų labui kurio dažnio spektro mes tiesiog negirdime. Iliustruojant - medicininis tyrimas kurio pagalba daktaras tiria mūsų vidinių organų būseną ultragarsu, net atliekamos tam tikros operacijos – akmenų skaldymas inkstuose, stomatologijoje ir pan.
Grįžkime prie esmės – kas yra garsas kurį žmonės girdi kas dieną. Glaustai galima garsą pavadinti energija kuri sklinda virpesių pagalba bangomis ore, vandenyje, dujose ir kietuose kūnuose. Garso energija gali atsirasti pačiais įvairiausiais būdais – gitaristas liečia stygas, statybininkas naudojasi plaktuku, žmogus kalba, teka vanduo, važiuoja traukinys arba skrenda lėktuvas. Taip mus supančioje aplinkoje atsiranda įvairiausi virpesiai su skirtingais intensyvumais kurie pasiekia mūs. Žmogiška ausis yra evoliucijos suformuota membrana kuri šią vibraciją, energiją ausyje priima ir perduoda į smegenis, o toliau vyksta interpretacijos mūsų smegenyse apie to garso galimą kilmę, paskirtį, rūšį ir pan..
Jei jau pristatėme garsą kaip energiją ir kaip ši energija gali atsirasti tuomet logiška būtų papasakoti kokiais vienetais garsas matuojamas ir kuri mokslo sritis atsako už akustiką. Akustika yra fizikos mokslo dalis. Garso energija sklinda bangomis sukurdamos aplinkoje slėgį kuris gali būti išreikštas ir galia į kvadratinį metrą. Garso greitis priklauso nuo aplinkos - oras, vanduo, betonas, stiklas, dujos. Galima būtų patalpinti lentelę, bet tai kitų straipsnių tikslinė informacija. Slėgio pokyčiai aplinkoje kurioje garsas sklinda visi sutarę vadiname Paskalio vardu, o garso galia skaičiuojama vatais. Tiek slėgio tiek vatų dydžiai yra tokie minimalūs, kad visi skaičiai yra su labai daug nulių po kablelio. Nuo garso bangos ilgio, aukščio jau priklauso kokį garso stiprumą girdime. Vienas iš geriausiai jums girdėtų akustinių vienetų yra garso intensyvumo lygis decibelas. Kitas jums girdėtas vienetas yra hercas kuris apibrėžia dažnumo charakteristiką (pasikartojimų skaičius per sekundę).
Apibendrinant – mes vadiname tai garsu, o fizikai tai vadina slėgiu (Pa), energija (W/m2) kuri persiduoda virpesių pagalba aplinkoje (oras, vanduo, kietieji kūnai, dujos). Vienas virpesys per sekundę lygu 1 Hz. Žmogus girdi garsą kurio virpesiai yra nuo 16 Hz iki 20 000 Hz.
Akustikos sričių yra ne viena – geometrinė akustika, aukustooptika, elektroakustika, atmosferos akustika, hidroakustika, geoakustika...
MB „Termožmonės“ laboratorija užsiima architektūrine akustika – matavimai susiję su garso bangų sklidimu, atspindžiais ir sugertimi uždarosiose patalpose.